1. Choro vadovui. „Nesunaikink“ melodija. Dovydo miktamas.
2. Argi iš tikrųjų, galingieji,jūs nusprendžiate, kas teisu?Argi sąžiningai teisiate žmones?
3. Ne! Širdyje sumanote, kas nedora,rankomis dalijate smurtą žemėje.
4. Nuo pat kūdikystės nedorėliai neištikimi,nuo pat gimimo dienos išklysta iš kelio ir meluoja.
5. Jų nuodai – kaip nuodai gyvačių,kaip kurčios, ausis užsikimšusios angies,
6. kuri nebegirdi kerėtojų balsoar įgudusio gyvačių žavėtojo kerų.
7. Dieve, sutrupink jiems dantis burnoje; VIEŠPATIE, išrauk liūtams iltis!
8. Teišnyksta jie lyg senkantis vanduo;įtempus jiems lanką, teatbunka jų strėlės.
9. Tebūna jie lyg sraigė, supliūkštanti purve,lyg negyvas gimęs, saulės niekada nematęs kūdikis.
10. Nelauktai lyg erškėčių krūmą ar usnistenusiaubia juos viesulas.
11. Teisieji džiaugsis, matydami pelnytą bausmę;jie mazgosis kojas nedorėlių krauju.
12. Žmonės sakys: „Tai atlygis teisiesiems;iš tikrųjų yra Dievas, kuris teisia žemę!“