Skyriai

  1. 1
  2. 2
  3. 3
  4. 4
  5. 5
  6. 6
  7. 7
  8. 8
  9. 9
  10. 10
  11. 11
  12. 12
  13. 13
  14. 14
  15. 15
  16. 16
  17. 17
  18. 18
  19. 19
  20. 20
  21. 21
  22. 22
  23. 23
  24. 24
  25. 25
  26. 26
  27. 27
  28. 28
  29. 29
  30. 30
  31. 31
  32. 32
  33. 33
  34. 34
  35. 35
  36. 36
  37. 37
  38. 38
  39. 39
  40. 40
  41. 41
  42. 42
  43. 43
  44. 44
  45. 45
  46. 46
  47. 47
  48. 48
  49. 49
  50. 50
  51. 51
  52. 52
  53. 53
  54. 54
  55. 55
  56. 56
  57. 57
  58. 58
  59. 59
  60. 60
  61. 61
  62. 62
  63. 63
  64. 64
  65. 65
  66. 66
  67. 67
  68. 68
  69. 69
  70. 70
  71. 71
  72. 72
  73. 73
  74. 74
  75. 75
  76. 76
  77. 77
  78. 78
  79. 79
  80. 80
  81. 81
  82. 82
  83. 83
  84. 84
  85. 85
  86. 86
  87. 87
  88. 88
  89. 89
  90. 90
  91. 91
  92. 92
  93. 93
  94. 94
  95. 95
  96. 96
  97. 97
  98. 98
  99. 99
  100. 100
  101. 101
  102. 102
  103. 103
  104. 104
  105. 105
  106. 106
  107. 107
  108. 108
  109. 109
  110. 110
  111. 111
  112. 112
  113. 113
  114. 114
  115. 115
  116. 116
  117. 117
  118. 118
  119. 119
  120. 120
  121. 121
  122. 122
  123. 123
  124. 124
  125. 125
  126. 126
  127. 127
  128. 128
  129. 129
  130. 130
  131. 131
  132. 132
  133. 133
  134. 134
  135. 135
  136. 136
  137. 137
  138. 138
  139. 139
  140. 140
  141. 141
  142. 142
  143. 143
  144. 144
  145. 145
  146. 146
  147. 147
  148. 148
  149. 149
  150. 150

Sena Testamentas

Naujos Testamentas

Psalmynas 44 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

1. Choro vadovui. Koracho sūnų maskilas.

1Choro vadovui. Koracho sūnų maskilas.

2. Dieve, savo ausimis girdėjome –tėvai mums papasakojo apie didžius darbus,kuriuos padarei jų laikais, senovės dienomis.

3. Tu savo ranka išvarei tautas,o juos pasodinai;ištikai nelaime kitas tautas,o savąją apdovanojai sėkme.

4. Juk ne savo kalaviju jie paėmė kraštą,ne jų ranka padarė juos pergalingus,o tavo dešinė, tavo petys ir Artumas,nes tu juos mylėjai.

5. Tu mano Karalius ir mano Dievas,tu suteiki pergalę savo Jokūbui.

6. Per tave atmušame priešus,tavo vardu trempiame užpuolikus.

7. Juk ne savo lanku aš pasitikiu,nė mano kalavijas neneša man pergalės,

8. bet tu išgelbėjai mus nuo priešų,nugalėjai tuos, kurie mūsų nekenčia.

9. Dievu mes nuolat didžiuojamėsir tavo vardą be perstojo šloviname. Sela.

10. O dabar mus atstūmei, užtraukei gėdą,nebežygiuoji daugiau su mūsų kariuomene į mūšį.

11. Tu privertei mus bėgti nuo priešų,mūsų užpuolikai mus plėšia kiek norėdami.

12. Tu paženklinai mus kaip avis pjovimui,išblaškei mus tautose.

13. Tu pardavei savo tautą už niekus,neturėjai pelno juos pardavęs.

14. Tu išstatei mus kaimynų pajuokai,visų aplinkinių paniekai ir pasityčiojimui.

15. Tu padarei mus pašaipos priežodžiu pagonims,pajuokos daiktu tautoms.

16. Nuolatos jaučiu savo negarbę,iš gėdos rausta man veidas

17. nuo dergiančių užgauliotojo žodžių,nuo kerštingų priešo žvilgsnių.

18. Visa tai mus užgriuvo,nors mes tavęs neužmiršome,nei buvome neištikimi tavo Sandorai.

19. Mūsų širdis nenusigręžė,nė mūsų žingsniai nenukrypo nuo tavo kelio,

20. nors palikai mus bejėgius šakalų lindynėjeir apgaubei mirtina tamsa.

21. Jei būtume užmiršę savo Dievo vardąar tiesę rankas į svetimą dievą,

22. argi Dievas būtų to neatidengęs?Juk jis žino širdies paslaptis!

23. Juk dėl tavęs mes esame nuolat žudomi,su mumis elgiamasikaip su pjovimui skirtomis avimis.

24. Atsibusk, VIEŠPATIE! Kodėl miegi?Kelkis, neatmesk mūsų amžinai!

25. Kam slepi savo veidą?Kodėl užmiršti mūsų skurdą ir priespaudą?

26. Juk mes gulime kniūbsti dulkėseir nebegalime pakilti nuo žemės.

27. Pakilk, ateik mums padėti,atpirk mus dėl savo ištikimosios meilės!