Skyriai

  1. 1
  2. 2
  3. 3
  4. 4
  5. 5
  6. 6
  7. 7
  8. 8
  9. 9
  10. 10
  11. 11
  12. 12
  13. 13
  14. 14
  15. 15
  16. 16
  17. 17
  18. 18
  19. 19
  20. 20
  21. 21
  22. 22
  23. 23
  24. 24
  25. 25
  26. 26
  27. 27
  28. 28
  29. 29
  30. 30
  31. 31
  32. 32
  33. 33
  34. 34
  35. 35
  36. 36
  37. 37
  38. 38
  39. 39
  40. 40
  41. 41
  42. 42
  43. 43
  44. 44
  45. 45
  46. 46
  47. 47
  48. 48
  49. 49
  50. 50
  51. 51
  52. 52
  53. 53
  54. 54
  55. 55
  56. 56
  57. 57
  58. 58
  59. 59
  60. 60
  61. 61
  62. 62
  63. 63
  64. 64
  65. 65
  66. 66
  67. 67
  68. 68
  69. 69
  70. 70
  71. 71
  72. 72
  73. 73
  74. 74
  75. 75
  76. 76
  77. 77
  78. 78
  79. 79
  80. 80
  81. 81
  82. 82
  83. 83
  84. 84
  85. 85
  86. 86
  87. 87
  88. 88
  89. 89
  90. 90
  91. 91
  92. 92
  93. 93
  94. 94
  95. 95
  96. 96
  97. 97
  98. 98
  99. 99
  100. 100
  101. 101
  102. 102
  103. 103
  104. 104
  105. 105
  106. 106
  107. 107
  108. 108
  109. 109
  110. 110
  111. 111
  112. 112
  113. 113
  114. 114
  115. 115
  116. 116
  117. 117
  118. 118
  119. 119
  120. 120
  121. 121
  122. 122
  123. 123
  124. 124
  125. 125
  126. 126
  127. 127
  128. 128
  129. 129
  130. 130
  131. 131
  132. 132
  133. 133
  134. 134
  135. 135
  136. 136
  137. 137
  138. 138
  139. 139
  140. 140
  141. 141
  142. 142
  143. 143
  144. 144
  145. 145
  146. 146
  147. 147
  148. 148
  149. 149
  150. 150

Sena Testamentas

Naujos Testamentas

Psalmynas 2 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

1. Kodėl niršta gentys, kodėl tautos veltui maištauja?

2. Žemės karaliai rengiasi mūšiui,ir valdovai išvien tariasiprieš VIEŠPATĮ ir jo pateptąjį:

3. „Veržkimės iš jų jungo grandiniųir nusikratykime jų pančių!“

4. Bet aukštybių soste sėdintis juokiasi; VIEŠPATS tyčiojasi iš jų.

5. Paskui jis prabyla jiems įniršęs,keldamas baimę savo pykčiu:

6. „Juk aš pasodinau soste savo karalių ant Siono,savo šventojo kalno!“

7. Aš paskelbsiu VIEŠPATIES įsaką. VIEŠPATS tarė man: „Tu mano sūnus,šiandien tave pagimdžiau.

8. Prašyk manęs, ir padarysiu tautas tavo valdomis,o visus žemės pakraščius – tavo nuosavybe.

9. Geležies skeptru gali joms kirsti,kaip molio indus į šukes daužyti“.

10. Tad supraskite, karaliai;būkite įspėti, žemės valdovai.

11. Tarnaukite VIEŠPAČIUI pagarbia baime,drebėdami

12. reikškite pagarbą,kad jis neįnirštų, ir kelyje nežūtumėte,nes jo pyktis ūmus.Laimingi, kurie prie jo glaudžias!