Skyriai

  1. 1
  2. 2
  3. 3
  4. 4
  5. 5
  6. 6
  7. 7
  8. 8
  9. 9
  10. 10
  11. 11
  12. 12
  13. 13
  14. 14
  15. 15
  16. 16
  17. 17
  18. 18
  19. 19
  20. 20
  21. 21
  22. 22
  23. 23
  24. 24
  25. 25
  26. 26
  27. 27
  28. 28
  29. 29
  30. 30
  31. 31
  32. 32
  33. 33
  34. 34
  35. 35
  36. 36
  37. 37
  38. 38
  39. 39
  40. 40
  41. 41
  42. 42
  43. 43
  44. 44
  45. 45
  46. 46
  47. 47
  48. 48
  49. 49
  50. 50
  51. 51
  52. 52
  53. 53
  54. 54
  55. 55
  56. 56
  57. 57
  58. 58
  59. 59
  60. 60
  61. 61
  62. 62
  63. 63
  64. 64
  65. 65
  66. 66
  67. 67
  68. 68
  69. 69
  70. 70
  71. 71
  72. 72
  73. 73
  74. 74
  75. 75
  76. 76
  77. 77
  78. 78
  79. 79
  80. 80
  81. 81
  82. 82
  83. 83
  84. 84
  85. 85
  86. 86
  87. 87
  88. 88
  89. 89
  90. 90
  91. 91
  92. 92
  93. 93
  94. 94
  95. 95
  96. 96
  97. 97
  98. 98
  99. 99
  100. 100
  101. 101
  102. 102
  103. 103
  104. 104
  105. 105
  106. 106
  107. 107
  108. 108
  109. 109
  110. 110
  111. 111
  112. 112
  113. 113
  114. 114
  115. 115
  116. 116
  117. 117
  118. 118
  119. 119
  120. 120
  121. 121
  122. 122
  123. 123
  124. 124
  125. 125
  126. 126
  127. 127
  128. 128
  129. 129
  130. 130
  131. 131
  132. 132
  133. 133
  134. 134
  135. 135
  136. 136
  137. 137
  138. 138
  139. 139
  140. 140
  141. 141
  142. 142
  143. 143
  144. 144
  145. 145
  146. 146
  147. 147
  148. 148
  149. 149
  150. 150

Sena Testamentas

Naujos Testamentas

Psalmynas 73 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

Trečia knyga

1. Asafo psalmė.Iš tikrųjų Dievas geras doriesiems,kurių širdis tyra.

1Asafo psalmė.

2. Bet man beveik kojos buvo pradėjusios pintis,mano žingsniai bemaž buvo ėmę slidinėti,

3. nes aš pavydėjau pagyrūnamsmatydamas jų gerovę, nors jie nedori.

4. Skausmo kentėti nedorėliams nereikia,jų kūnas stiprus ir sveikas.

5. Mirtingųjų triūsas jų nevargina;jie nesikamuoja kaip kiti žmonės.

6. Užtat išdidumas – jų karoliai,smurtu jie apsigaubia lyg drabužiu.

7. Per akis užgriuvusius lašinius jie vos gali matyti;jų širdis tvinsta nedoromis užmačiomis.

8. Jie šaiposi ir kalba pikta;įžūliai grasina kitus engti.

9. Prieš dangų jie burnoja,o žemėje jų liežuvis įžūliai įsakinėja.

10. Todėl net Dievo tauta į juos gręžiasiir noromis tiki, ką jie sako.

11. Tada sakoma: „Kaip gali Dievas žinoti?“ –ir: „Aukščiausiasis nesužinos, ką darome!“

12. Tad tokie yra nedorėliai,visuomet be rūpesčių kaupiantys turtus.

13. Argi ne veltui laikiau savo širdį tyrąir ploviausi rankas, parodydamas, kad esu nekaltas?

14. Juk diena iš dienos kenčiu vargą,kas rytą tu mane nuplaki.

15. Jeigu būčiau taręs: „Kalbėsiu, kaip jie daro“, –būčiau buvęs neištikimas tavo vaikų būriui.

16. Nors mėginau suprasti,vis tiek tai man atrodė beviltiška užduotis,

17. kol neįėjau į Dievo šventovę;tik įėjęs suvokiau, kas nutiks nedorėliams.

18. Iš tikrųjų tu užvedi juos ant slidaus šlaitoir tu pastumi į žūtį.

19. Kaip staiga jie tampa nelaimingi!Siaubo apimti, jie visiškai išnyksta.

20. Kaip sapną po pabudimo, VIEŠPATIE,tu paniekini tuos vaiduoklius.

21. Kadangi mano širdis buvo apkartusi,o jausmai užgauti,

22. buvau kvailas ir nesupratau,būdamas lyg keturkojis tavo Artume.

23. Todėl būsiu su tavimi visada.Tu laikai mane už dešinės rankos,

24. vedi mane savo mokymuir galop priimsi mane į garbę.

25. Ką kitą turiu danguje?Kadangi turiu tave,ko dar trokščiau žemėje?

26. Nors mano kūnas trapus ir širdis silpsta,Dievas yra mano širdies Uolair mano dalis per amžius.

27. Juk iš tikrųjų, kas atsitolina nuo tavęs, tas žūva;tu padarai galą tiems, kurie tau neištikimi.

28. O man gera būti arti Dievo;prisiglaudžiau pas Viešpatį DIEVĄ,kad apsakyčiau visus jo darbus.