1. VIEŠPATS kalbėjo Mozei:
2. „Štai vardu pašaukiau Hūro sūnaus Ūrio sūnų Becalelį iš Judo giminės,
3. pripildžiau jį dieviškos dvasios – išminties, proto pažinimo ir sugebėjimo
4. gaminti dirbinius iš aukso, sidabro bei vario,
5. gludinti ir įtverti brangakmenius, drožinėti iš medžio, išmanyti bet kokį amatą.
6. Be to, prie jo priskyriau Ahisamacho sūnų Oholiabą iš Dano giminės ir į kiekvieno išmanančio širdį įdėjau išmintį, kad jie galėtų padaryti visa, ką tau įsakiau:
7. Susitikimo Palapinę, Sandoros Skrynią ir jos dangtį, visą Palapinės apstatymą,
8. stalą ir jo reikmenis, gryno aukso žvakidę ir visus jos reikmenis, aukurą smilkalų atnašoms,
9. deginamosios aukos aukurą su reikmenimis, praustuvą ir jo pastovą,
10. puošniuosius drabužius – Aarono šventuosius drabužius ir jo sūnų drabužius kunigiškajai tarnybai,
11. patepimo aliejų ir kvapųjį smilkalą šventajai vietai. Visa tai jie padarys, kaip tau įsakiau“.
12. VIEŠPATS kalbėjo Mozei:
13. „Tu turi pasakyti izraelitams: ‘Stenkitės laikytis mano šabų, nes tai ženklas tarp manęs ir jūsų per visas jūsų kartas, duotas tam, kad žinotumėte, jog aš, VIEŠPATS, jus pašventinu.
14. Todėl turite laikytis šabo, nes jis jums yra šventa diena. Kas jį išniekintų, bus nubaustas mirtimi. Kas jo metu bet ką dirbtų, bus atkirstas nuo tautos.
15. Šešias dienas bus dirbama, bet septintoji diena yra visiško poilsio šabas – šventa diena VIEŠPAČIUI. Kas šabo dieną dirbtų bet kokį darbą, bus nubaustas mirtimi.
16. Todėl izraelitai laikysis šabo, švęsdami šabą per visas savo kartas kaip amžiną Sandorą.
17. Amžinai jis bus ženklas tarp manęs ir izraelitų, nes per šešias dienas VIEŠPATS padarė dangų ir žemę, o septintąją dieną atsikvėpė ir ilsėjosi’“.
18. Baigęs kalbėtis su Moze ant Sinajaus kalno, VIEŠPATS padavė jam Sandoros plokštes – akmens plokštes, rašytas paties Dievo pirštu.