1. Boozas, nuėjęs prie vartų, atsisėdo. Pro šalį ėjo giminaitis, apie kurį Boozas buvo kalbėjęs. Jis tarė jam: „Bičiuli, sėskis čia!“ Tas atėjęs atsisėdo.
2. Boozas pasišaukė dar dešimt vyrų, miesto vyresniųjų, ir tarė jiems: „Sėskitės!“ Jie atsisėdo.
3. Ir jis kalbėjo giminaičiui: „Noomė, kuri grįžo iš Moabo krašto, parduoda lauką, priklausiusį mūsų broliui Elimelechui.
4. Aš norėjau pranešti tai tau. Pirk tą lauką čia sėdinčiųjų ir vyresniųjų akivaizdoje. Jei nori išpirkti, pirk, o jei nenori, pasakyk man, kad žinočiau. Nėra kito, kuris turi teisę tai išpirkti, o po tavęs – mano eilė“. Tas atsakė: „Aš pirksiu“.
5. Boozas tarė: „Tą dieną, kai pirksi lauką iš Noomės, turėsi nupirkti ir moabitę Rūtą, mirusiojo žmoną, kad išlaikytum mirusiojo vardą jo nuosavybei“.
6. Giminaitis atsakė: „Aš negaliu išpirkti jos, nes tada nukentėtų mano paties paveldėjimas. Tu pasinaudok mano teise, nes aš negaliu to padaryti“.
7. Izraelyje buvo paprotys: kai kas nors perleisdavo savo teisę į paveldėjimą kitam, jis nusiaudavo savo sandalą ir paduodavo savo artimui. Tai būdavo liudijimas Izraelyje.
8. Kai giminaitis pasakė Boozui: „Pirk tai sau“, nusiavė sandalą ir jam padavė.
9. Tada Boozas tarė vyresniesiems ir visiems žmonėms: „Jūs esate šiandien liudytojai, kad aš nupirkau iš Noomės visa, kas priklausė Elimelechui, Kiljonui ir Machlonui.