1. א Kaip nublanko auksas,kaip pakito aukso grynuolis!Kaip išmėtyti guli šventieji akmenyskiekviename gatvės kampe!
2. ב Brangieji Siono vaikai,kadaise vertingi kaip grynas auksas,dabar laikomi moliniais indais,puodžiaus rankų darbu!
3. ג Net šakalai duoda spenįžįsti savo jaunikliams,bet duktė, mano tauta, tapo žiauri,panaši į dykumos stručius.
4. ד Kūdikiui liežuvis limpaprie gomurio nuo troškulio;maži vaikai prašo duonos,bet niekas nė kąsnelio jiems neduoda.
5. ה Valgiusieji skanėstusguli išbadėję gatvėse;išaugintieji purpuro drabužiuoselaikosi prie šiukšlyno.
6. ו Kaltė dukters, mano tautos, buvo didesnė už Sodomos nuodėmę.O ji buvo sugriauta vienu akimirksniu,nepakėlus prieš ją rankos.
7. ז Jos nazyrai buvo tyresni už sniegą,baltesni už pieną;jų kūnai rausvesni už koralą,safyro spalvos.
8. ח Dabar jų veidai juodesni už suodžius,gatvėse jie nebepažįstami.Jų oda susiraukšlėjusi ant kaulų,išdžiūvusi kaip medis.
9. ט Geriau žūti nuo kalavijonegu nuo bado.Išsenka jų gyvastis tarsi sužeistųjų,stokojant laukų derliaus.
10. י Geraširdės moterys pačios išvirė savo vaikus;jie tapo joms maistu,kai duktė, mano tauta, buvo sunaikinta.
11. כ VIEŠPATS išsėmė visą savo pyktį,išliejo visą degantį įniršįir Sione užkūrė ugnį,surijusią jo pamatus.
12. ל Niekada netikėjo nei žemės karaliai,nei kas nors iš pasaulio gyventojų,kad engėjas ar priešas įsiveržtųpro Jeruzalės vartus.
13. מ Tai dėl jos pranašų nuodėmiųir dėl jos kunigų nusižengimų,praliejusių jojeteisiųjų kraują.
14. נ Aklai jie klajojo gatvėmistaip susitepę krauju,kad žmonės negalėjo paliestinė jų drabužių.