4. ב Jis sunešiojo mano kūną ir odą,sutrupino man kaulus.
5. Jis apgulė ir apsupo manekartėliu ir vargais.
6. Jis apgyvendino mane tamsybėsekaip tuos, kurie seniai numirė.
7. ג Jis aptvėrė mane siena, kad neištrūkčiau,prislėgė mane sunkiomis grandinėmis.
8. Nors aš šaukiuosi ir maldauju,jis užgožia mano maldą.
9. Jis aptvėrė mano kelius tašytais akmenimis,iškraipė mano takus.
10. ד Man jis – tykojanti meška,sėlinantis liūtas.
11. Jis nutempė mane nuo mano kelio ir sudraskė,paliko mane priblokštą.
12. Jis įtempė savo lanką ir pavertė manesavo strėlių taikiniu.
13. ה Jis paleido strėles iš savo lanko,ir jos giliai susmigo į mano kūną.
14. Pajuoka tapau visai savo tautai,jie visą dieną dainomis tyčiojasi iš manęs.
15. Jis pripildė mane kartybių,pasotino metėlėmis.
16. ו Jis nubrūžino man dantis žvyru,privertė mane gūžtis pelenuose.
17. Mano gyvenimas neteko ramybės,aš užmiršau, kas yra laimė.
18. Tariau sau: „Praėjo mano garbė ir visa,ko tikėjausi iš VIEŠPATIES“.
19. ז Atminti savo skausmą ir klajones man –metėlė ir tulžis!