38. Argi ne iš Aukščiausiojo lūpų ateina tai,ką atneša nelaimės ir laimė?
39. Tad kodėl žmogus, kol gyvas,skundžiasi dėl bausmės už savo nuodėmes?
40. נ Ištirkime ir patikrinkime savo kelius,grįžkime pas VIEŠPATĮ!
41. Pakelkime savo rankas ir širdisį Dievą danguje!
42. Mes nusikaltome ir maištavome,ir tu neatleidai.
43. ס Tu apsidengei įniršiu ir persekiojai mus,žudei ir nepasigailėjai.
44. Tu prisidengei debesimi,kad jokia malda neprasiskverbtų.
45. Tu padarei musatmatomis ir šiukšlėmis tarp tautų.
46. פ Visi mūsų priešaižiojasi prieš mus.
47. Siaubas ir duobė – mūsų dalia,nuniokojimas ir sunaikinimas.
48. Mano akys plūsta ašarų upėmisdėl savo tautos pražūties.
49. ע Mano akys plūs ašaromis be perstojo,be paguodos,
50. kolei VIEŠPATS nepažvelgs iš dangausir nepamatys.
51. Mano akys kankina manedėl likimo visų dukterų mano mieste.
52. צ Mano priešai be jokios priežastiessugavo mane kilpa kaip paukštį.
53. Jie įstūmė mane gyvą į duobę,užvertė ant manęs akmenis.
54. Vandenys tvino man virš galvos,ir aš tariau: „Man galas!“
55. ק Šaukiausi tavo vardo, VIEŠPATIE,iš duobės gelmių.