12. Jis įtempė savo lanką ir pavertė manesavo strėlių taikiniu.
13. ה Jis paleido strėles iš savo lanko,ir jos giliai susmigo į mano kūną.
14. Pajuoka tapau visai savo tautai,jie visą dieną dainomis tyčiojasi iš manęs.
15. Jis pripildė mane kartybių,pasotino metėlėmis.
16. ו Jis nubrūžino man dantis žvyru,privertė mane gūžtis pelenuose.
17. Mano gyvenimas neteko ramybės,aš užmiršau, kas yra laimė.
18. Tariau sau: „Praėjo mano garbė ir visa,ko tikėjausi iš VIEŠPATIES“.
19. ז Atminti savo skausmą ir klajones man –metėlė ir tulžis!
20. Aš apie tai nuolat galvoju,ir prislėgta mano dvasia.
21. Bet viltis sugrįžtaatsiminus,
22. ח kad ištikimoji VIEŠPATIES meilė niekada neišsenka,gailestingumo jam niekada nepristinga.
23. Kas rytą jie nauji;didelė tavo ištikimybė!
24. „VIEŠPATS yra mano dalia, – sakau sau, –todėl į jį dėsiu viltis“.
25. ט Geras yra VIEŠPATS tiems, kurie jo laukia,žmogui, kuris jo ieško.
26. Gera laukti kantriai,kol išgelbėjimas ateis iš VIEŠPATIES.
27. Gera žmogui jaunystėjenešti jungą.
28. י Tesėdi jis vienas tyloje,kai jungas jam sunkus.