7. Jie mano: „VIEŠPATS to nemato,Jokūbo Dievui tai nerūpi“.
8. Susipraskite, žmonės bukapročiai!Kvailiai, kada jūs įgysite išminties?
9. Nejau tas, kuris įdėjo ausis, negirdės?Nejau tas, kuris padarė akis, nematys?
10. Argi nebaudžia tas,kuris drausmina tautasir moko žmoniją išminties?
11. VIEŠPATS žino žmonių užmojus,jis žino, kad tai tik kvėptelėjimai.
12. Laimingas žmogus, kurį tu, VIEŠPATIE, drausmini,kurį mokai savo įsakymų,
13. norėdamas suteikti jam ramybės varguose,kol nedorėliui kasama duobė.
14. Juk VIEŠPATS neapleis savo tautos,nepaliks savo paveldo.
15. Juk teismo nuosprendis bus vėl teisingas,ir visi doros širdies žmonės jį vykdys.
16. Kas apgins mane nuo šių nedorėlių,kas užstos mane prieš šiuos piktadarius?
17. Jei VIEŠPATS man nepadėtų,netrukus gyvenčiau tyliame kape.
18. Kai manau: „Mano koja slysta“, –tavo gerumas, VIEŠPATIE, mane stiprina.
19. Kai būnu neramus ir susirūpinęs,tu paguodi mane ir pralinksmini.