11. VIEŠPATS žino žmonių užmojus,jis žino, kad tai tik kvėptelėjimai.
12. Laimingas žmogus, kurį tu, VIEŠPATIE, drausmini,kurį mokai savo įsakymų,
13. norėdamas suteikti jam ramybės varguose,kol nedorėliui kasama duobė.
14. Juk VIEŠPATS neapleis savo tautos,nepaliks savo paveldo.
15. Juk teismo nuosprendis bus vėl teisingas,ir visi doros širdies žmonės jį vykdys.
16. Kas apgins mane nuo šių nedorėlių,kas užstos mane prieš šiuos piktadarius?
17. Jei VIEŠPATS man nepadėtų,netrukus gyvenčiau tyliame kape.
18. Kai manau: „Mano koja slysta“, –tavo gerumas, VIEŠPATIE, mane stiprina.
19. Kai būnu neramus ir susirūpinęs,tu paguodi mane ir pralinksmini.
20. Tu negali būti bičiulis nedorų teisėjų,kurie kankina įstatymais.
21. Jie sąmokslauja prieš teisiojo gyvastįir mirčiai pasmerkia nekaltą žmogų.