19. Kaip staiga jie tampa nelaimingi!Siaubo apimti, jie visiškai išnyksta.
20. Kaip sapną po pabudimo, VIEŠPATIE,tu paniekini tuos vaiduoklius.
21. Kadangi mano širdis buvo apkartusi,o jausmai užgauti,
22. buvau kvailas ir nesupratau,būdamas lyg keturkojis tavo Artume.
23. Todėl būsiu su tavimi visada.Tu laikai mane už dešinės rankos,