1. Asafo psalmė.Iš tikrųjų Dievas geras doriesiems,kurių širdis tyra.
2. Bet man beveik kojos buvo pradėjusios pintis,mano žingsniai bemaž buvo ėmę slidinėti,
3. nes aš pavydėjau pagyrūnamsmatydamas jų gerovę, nors jie nedori.
4. Skausmo kentėti nedorėliams nereikia,jų kūnas stiprus ir sveikas.
5. Mirtingųjų triūsas jų nevargina;jie nesikamuoja kaip kiti žmonės.
6. Užtat išdidumas – jų karoliai,smurtu jie apsigaubia lyg drabužiu.
7. Per akis užgriuvusius lašinius jie vos gali matyti;jų širdis tvinsta nedoromis užmačiomis.
8. Jie šaiposi ir kalba pikta;įžūliai grasina kitus engti.
9. Prieš dangų jie burnoja,o žemėje jų liežuvis įžūliai įsakinėja.