1. Choro vadovui. „Nesunaikink“ melodija. Dovydo miktamas.
2. Argi iš tikrųjų, galingieji,jūs nusprendžiate, kas teisu?Argi sąžiningai teisiate žmones?
3. Ne! Širdyje sumanote, kas nedora,rankomis dalijate smurtą žemėje.
4. Nuo pat kūdikystės nedorėliai neištikimi,nuo pat gimimo dienos išklysta iš kelio ir meluoja.
5. Jų nuodai – kaip nuodai gyvačių,kaip kurčios, ausis užsikimšusios angies,
6. kuri nebegirdi kerėtojų balsoar įgudusio gyvačių žavėtojo kerų.
7. Dieve, sutrupink jiems dantis burnoje; VIEŠPATIE, išrauk liūtams iltis!
8. Teišnyksta jie lyg senkantis vanduo;įtempus jiems lanką, teatbunka jų strėlės.