4. Bet aukštybių soste sėdintis juokiasi; VIEŠPATS tyčiojasi iš jų.
5. Paskui jis prabyla jiems įniršęs,keldamas baimę savo pykčiu:
6. „Juk aš pasodinau soste savo karalių ant Siono,savo šventojo kalno!“
7. Aš paskelbsiu VIEŠPATIES įsaką. VIEŠPATS tarė man: „Tu mano sūnus,šiandien tave pagimdžiau.
8. Prašyk manęs, ir padarysiu tautas tavo valdomis,o visus žemės pakraščius – tavo nuosavybe.
9. Geležies skeptru gali joms kirsti,kaip molio indus į šukes daužyti“.
10. Tad supraskite, karaliai;būkite įspėti, žemės valdovai.
11. Tarnaukite VIEŠPAČIUI pagarbia baime,drebėdami
12. reikškite pagarbą,kad jis neįnirštų, ir kelyje nežūtumėte,nes jo pyktis ūmus.Laimingi, kurie prie jo glaudžias!