17. Žmogus, vejamas dėl kraujo kaltės, bėgs iki kapo;tenepadeda jam niekas.
18. Kas dorai elgiasi, tas saugus,o kas eina kreivais keliais, tas įpuola į kapą.
19. Kas dirba savo žemę, tas turės duonos iki soties,o kas vaikosi vėjų, tas kęs neišbrendamą skurdą.
20. Patikimą žmogų lydi gausi palaima,o kas skuba pralobti, tas neliks be kaltės.
21. Negera būti šališkam,tačiau net už duonos riekę žmogus nusikalsta.
22. Šykštuolis skuba pralobtiir nežino, kada jį užklups skurdas.
23. Kas pataiso žmogų, tas galiausiai susilauks daugiau padėkosnegu tas, kuris jam meilikauja liežuviu.
24. Kas apiplėšia tėvą ar motiną ir sako: „Tai ne nuodėmė!“ –tas plėšikų sėbras.
25. Šykštuolis sukelia ginčus,o kas pasitiki VIEŠPAČIU, tam seksis.
26. Kas pasitiki savo protu, tas kvailys,o kas gyvena pagal išmintį, tas saugus.
27. Kas duoda vargšui, tas pats nieko nestokos,o kas užmerkia akis, tas bus labai iškeiktas.
28. Kai nedorėliai paima viršų, žmonės bėga slėptis,o kai jie pražūva, teisieji vėl klesti.