10. Tarp izraelitų buvo vyras, kurio motina – izraelitė, o tėvas – egiptietis. Kartą stovykloje kilo muštynės tarp izraelitės sūnaus ir vieno izraelito.
11. Kadangi izraelitės sūnus viešai piktžodžiavo [Dievo] Vardui ir keikėsi, žmonės atvedė jį pas Mozę. (Jo motina buvo Dibrio duktė iš Dano giminės, vardu Šelomita.)
12. Jis buvo uždarytas į kalėjimą, kol nebus duotas VIEŠPATIES nuosprendis.
13. VIEŠPATS kalbėjo Mozei, tardamas:
14. „Išvesk už stovyklos piktžodžiautoją, teuždeda rankas jam ant galvos visi girdėjusieji ir teužmuša jį visa bendrija akmenimis.
15. O izraelitams kalbėk ir pasakyk: ‘Kas keiktų Dievą, turės atsakyti už savo nuodėmę.
16. Kas piktžodžiautų VIEŠPATIES vardui, bus nubaustas mirtimi. Visa bendrija užmuš piktžodžiautoją akmenimis. Ateivis ar krašto gyventojas, piktžodžiaujantis [Dievo] Vardui, turi būti užmuštas’.
17. Kas užmuštų žmogų, bus nubaustas mirtimi.
18. Kas užmuštų gyvulį, turės atlyginti nuostolį: gyvybe už gyvybę.
19. Kas sužalotų artimą, tam bus padaryta, kaip jis padarė:
20. galūnė už galūnę, akis už akį, dantis už dantį. Kokią žaizdą jis padarė artimui, tokia ir jam bus padaryta.