13. O tu sakai: ‘Ką Dievas gali žinoti?Jį slepia tamsus debesis. Kaip jis gali mus teisti?
14. Debesys jį taip dengia, kad jis nebemato,ir vaikšto jis ant dangaus skliauto’.
15. Argi laikysiesi senojo kelio,kurį nedori vyrai pramynė?
16. Pirma laiko juos pagavo mirtis,tarsi potvynis nunešė pastatą.
17. Dievui jie sakė: ‘Atstok nuo mūsų!’ir: ‘Ką gali Visagalis mums padaryti?’
18. Tačiau jis pripildė jų namus gėrybių!(Nedorėlių galvosena man atstumianti!)
19. Teisieji, tai matydami, džiaugiasi;nekaltieji iš jų tyčiojasi:
20. ‘Iš tikrųjų jų turtai sunaikinti,o likučius prarijo ugnis’.
21. Susitaikyk su Dievu ir būk ramus;šitaip sulauksi gero.
22. Priimk pamokymą iš jo lūpųir dėkis jo žodžius į širdį.
23. Sugrįžk nusižeminęs pas Visagalį,pašalink neteisingumą iš savo palapinių,
24. elkis su auksu kaip su dulkėmisir su Ofyro auksu kaip su upės vagos akmenėliais.
25. Tebūna Visagalis tavo auksas,tebūna jis tau brangus sidabras!