6. Mano tauta buvo paklydusios avys;jų piemenys juos paklaidino,išgindami į kalnus klajoti.Klajodami nuo kalno prie kalvosjie užmiršo savo avidę.
7. Rijo juos visi, kas tik sutiko,o jų priešai sakė:‘Mes nenusikalstame;jie nusidėjo VIEŠPAČIUI, teisumo buveinei, VIEŠPAČIUI, savo tėvų vilčiai’.
8. Bėkite iš Babilono, traukitės iš chaldėjų krašto,būkite kaip ožiai kaimenės priekyje!
9. Štai sukelsiu ir atvesiu prieš Babilonąbūrį galingų tautų iš šiaurės krašto.Jos išsirikiuos mūšiui,ir jis bus paimtas.Jų strėlės kaip įgudusio galiūno,kuris niekada negrįžta tuščiomis rankomis.
10. Chaldėja virs grobiu,ir visi jos grobėjai bus sotūs, – tai VIEŠPATIES žodis. –
11. Nors jūs džiaugiatės, nors jūs džiūgaujate,mano paveldo grobikai,nors jūs laigote kaip veršiai pievojeir žvengiate kaip eržilai,