41. Žiūrėk! Ateina tauta iš šiaurės,galinga tauta,ir daug karalių pašaukiama iš žemės pakraščių.
42. Ginkluoti lankais ir ietimis,jie žiaurūs ir kietaširdžiai.Jų ūžesys kaip jūros šniokštimas;jie joja ant ristūnų,išsirikiavę mūšio gretomisprieš tave, dukterie Babilone!
43. Babilono karalius išgirdo žinią apie juosir nuleido rankas;jį pagavo išgąstis ir skausmaitarsi gimdančią moterį.
44. Žiūrėk! Kaip liūtas, kuris ateinaiš tankmės palei Jordaną į saugią ganyklą,aš staiga juos iš ten išvaikysiuir pavesiu ją savo išrinktajam.Juk kas man prilygs? Kas patrauks mane į teismą?Kur tas ganytojas, kuris galėtų prieš mane atsilaikyti?
45. Todėl klausykitės apie VIEŠPATIES užmojį,kaip jis užsimojo prieš Babiloną,ką nusprendė dėl chaldėjų krašto:‘Ak, tikrai jie išvarys net kaimenės mažylius,net jų pačių avidė apstulbs dėl jų likimo!’
46. Nuo riksmo: ‘Babilonas paimtas!’ drebės žemė,šauksmas nuaidės tarp tautų“.