17. Izraelis – išblaškyta kaimenė, vaikoma liūtų. Pirma jį rijo Asirijos karalius, galop Babilono karalius Nebukadnecaras graužė jo kaulus.
18. Todėl, – taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, – tikėk manimi! Nubausiu Babilono karalių ir jo kraštą, kaip nubaudžiau Asirijos karalių.
19. Bet Izraelį sugrąžinsiu į jo ganyklą; jis ganysis ant Karmelio ir Bašane, numalšins savo alkį Efraimo kalvose ir Gileade.
20. Tomis dienomis ir tuo metu, – tai VIEŠPATIES žodis, – bus ieškoma Izraelio kaltės, tačiau jos nebebus, ir Judo nuodėmių, tačiau jų nebeatsiras, nes atleisiu tam likučiui, kurį išgelbėjau.
21. Žygiuok į Merataimų kraštą,žygiuok į jį,pulk Pekodo gyventojus!Žudyk ir paskirk sunaikinti, – tai VIEŠPATIES žodis, –padaryk visa, ką tau įsakiau!
22. Krašte mūšio sąmyšis,baisus sunaikinimas!
23. Koks sumažintas ir sutrupintas visos žemės kūjis!Kokiu siaubo reginiu tapo Babilonas tautoms!
24. Tu sau pačiam pasistatei spąstusir buvai pagautas, Babilone,bet to nesuvokei.Tu buvai pastebėtas ir pagautas,nes drįsai mesti iššūkį VIEŠPAČIUI.
25. VIEŠPATS atidarė savo ginklų sandėlįir pasiėmė savo rūsčio ginklus,nes Viešpats, Galybių DIEVAS,turi darbo chaldėjų krašte.
26. Žygiuokite į jį iš visų pusių,atidarykite jo svirnus!Supilkite jį tarsi grūdus į krūvasir visiškai sunaikinkite!Nepalikite jam nė likučio!
27. Išpjaukite visus jo jaučius,tebūna jie visi paskersti!Vargas jiems, nes atėjo jų diena,jų bausmės metas!