1. VIEŠPATIES žodis Jeremijui apie sausrą.
2. „Judo karalystė liūdi.Jos miestų vartai sunykę,žmonės guli ant žemės iš sielvarto,o iš Jeruzalės kyla šauksmas.
3. Jos didžiūnai siunčia tarnus vandens;tie nueina prie talpyklų, bet vandens nerandair sugrįžta tuščiais ąsočiais.Nusigandę ir sumišę, jie užsidengia galvas.
4. Sustojo darbas laukuose,nes krašte nebuvo lietaus.Artojai nusigandę, jie užsidengia galvas.
5. Net briedė laukuose pameta atsivestą jauniklį,nes nėra žolės.
6. O laukiniai asilai stovi ant plikų kalvų,dvėsuodami kaip šakalai;jų akys apsiblaususios, nes trūksta pašaro“.
7. Nors mūsų kaltės ir liudija prieš mus,gelbėk, VIEŠPATIE, dėl savo vardo!Nors mūsų atsimetimai nesuskaičiuojami,nors mes nusidėjome tau,
8. tu – Izraelio viltis, VIEŠPATIE,jo gelbėtojas nelaimėje!Kodėl esi lyg svetimas šiame krašte,lyg pakeleivis, užėjęs tik pernakvoti?
9. Kodėl esi lyg staigmenos pritrenktas žmogus,lyg galiūnas, negalintis išgelbėti?Juk tu esi tarp mūsų, VIEŠPATIE,tavo vardu mes vadinami;neapleisk mūsų!