15. Klausykitės ir įsidėmėkite!Nesipuikuokite, nes VIEŠPATS kalba!
16. „Teikite šlovę VIEŠPAČIUI, savo Dievui,kol dar nesutemo,kol dar prieblandoje jūsų kojos neklupinėja ant kupstų,kol dar jūsų lauktoji šviesa nepavirto niūria tamsa,nepersimainė į tamsius debesis.
17. Bet jeigu jūs į tai nekreipsite dėmesio,išliesiu slapta daug ašarų dėl jūsų išdidumo.Be perstojo plūs mano akys ašaromis,nes VIEŠPATIES kaimenė genama į tremtį.
18. Sakykite karaliui ir karaliaus motinai:‘Lipkite žemyn nuo savo sostų,sėskitės žemai,nes nukrito nuo jūsų galvųjūsų puikiosios karūnos’.
19. Negebo miestai apgulti,nėra kam jų gelbėti.Visi Judo žmonės nušluoti į tremtį,visi ištremti.
20. Pakelk akis, Jeruzale!Pasižiūrėk, kaip jie ateina iš šiaurės!Kurgi ta kaimenė, kuri buvo tau patikėta,kaimenė, kuria taip didžiuojiesi?
21. Ką tu sakysi, kai užpuls tave kaip užkariautojaitie, kuriuos tu mokei būti meilužiais?Ar nesurems tavęs skausmai,kaip suremia gimdančią moterį?
22. Kai klausi širdyje: ‘Kodėl man taip atsitiko?’ –žinok, kad dėl savo didžios kaltės esi apnuogintair prievartaujama.
23. Argi gali etiopas pakeisti savo odą,o leopardas – savo dėmes?Tad ar įgudę blogai elgtisgalėtumėte daryti gera?
24. Tarsi vėtomus pelus išblaškysiu juos,dykumos vėjui papūtus!
25. Toks bus tavo likimas,mano tau atseikėta dalia, – tai VIEŠPATIES žodis, –dėl to, kad mane pamiršaiir pasitikėjai melu.
26. Aš pats užversiu tavo sijoną tau ant galvos,kad pasirodytų tavo gėda.
27. Tavo svetimavimą, tavo gašlų žvengimą,tavo begėdišką pasileidimą,jūsų gėdingus darbus aš matau ant kalvų ir laukuose.Ak, vargas tau, Jeruzale, nes tu nenori būti švari!Kiek ilgai?“