1. Becalelis padirbo akacijos medžio skrynią. Ji buvo pustrečios uolekties ilgio, pusantros uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio.
2. Ją aptraukė grynu auksu iš vidaus ir iš lauko, aplenkė aukso apvadu.
3. Keturioms jos kojoms nuliejo keturis žiedus: po du žiedus – vienam šonui ir po du žiedus – kitam šonui.
4. Padirbo akacijos medžio karteles, jas paauksavo,
5. ir skryniai nešti perkišo per žiedus, esančius ant skrynios šonų.
6. Padarė malonės sostą iš gryno aukso pustrečios uolekties ilgio ir pusantros uolekties pločio.
7. Iš kalstyto aukso padarė du kerubus ir pritaisė juos prie abiejų malonės sosto galų:
8. vieną kerubą – prie vieno galo ir kitą kerubą – prie kito galo; kerubus pritaisė taip, kad jie buvo lyg iš vieno gabalo su malonės sosto galais.
9. Kerubai laikė išskleistus į viršų sparnus ir dengė jais malonės sostą. Stovėjo jiedu vienas priešais kitą, bet jų veidai buvo atgręžti į malonės sostą.
10. Jis padirbo iš akacijos medžio stalą dviejų uolekčių ilgio, vienos uolekties pločio ir pusantros uolekties aukščio.
11. Aptraukė jį grynu auksu ir viršų aplenkė aukso apvadu.
12. Padarė aplink jį plaštakos platumo briauną, o aplink briauną – aukso apvadą.
13. Nuliejo jam keturis aukso žiedus ir pritaisė ant keturių kampų prie keturių kojų.
14. Žiedai, laikantys karteles stalui nešti, buvo prie pat briaunos.
15. Karteles stalui nešti jis padirbo iš akacijos medžio ir aptraukė jas auksu.
16. Reikmenis, kurie turėjo būti ant stalo – lėkštes ir indus smilkalams, dubenis ir ąsočius liejamosioms atnašoms – jis padarė iš gryno aukso.
17. Jis padirbo iš gryno aukso žvakidę. Žvakidės stovas ir kotas buvo nukalti; taurelės, galvutės ir vainiklapiai buvo iš vieno gabalo su žvakide.