1. Aš, Nebukadnecaras, patogiai įsitaisęs savo namuose ir jausdamasis laimingas savo rūmuose,
2. sapnavau mane išgąsdinusį sapną. Mane, gulintį lovoje, apėmę vaizdiniai ir man galvon atėję regėjimai sukėlė siaubą.
3. Įsakiau sušaukti visus Babilono išminčius pas mane, kad jie man pasakytų, ką tas sapnas reiškia.
4. Suėjo magai, kerėtojai, chaldėjai ir spėliotojai ir aš papasakojau jiems tą sapną, bet jie neįstengė man pasakyti, ką jis reiškia.
5. Galų gale atėjo pas mane Danielius, vadinamas Beltšacaru, mano dievo vardu, ir apdovanotas šventųjų dievų dvasia, ir jam aš papasakojau savo sapną.
6. ‘O Beltšacarai, magų galva, aš žinau, kad tu apdovanotas šventųjų dievų dvasia ir jokia paslaptis tau nėra per sunki. Štai sapnas, kurį sapnavau. Pasakyk man, ką jis reiškia.
7. Lovoje man atėjo į galvą tokie regėjimai.Mačiau medį žemės viduryje,ir jis buvo labai aukštas.
8. Medis augo vis aukštesnis ir tvirtesnis,o jo viršūnė pasiekė dangų.Jis buvo matomas iš visų žemės pakraščių.
9. Jo lapai buvo gražūs pažiūrėti,vaisiai gausūs,ir maisto jame buvo visiems.Po juo laukų žvėrys rado paunksmę, jo šakose krovėsi lizdus padangių paukščiai,iš jo maitinosi visi gyvūnai.
10. Lovoje nesiliaudamas stebėti regėjimus, ateinančius man į galvą, pamačiau nužengiantį iš dangaus šventąjį Budėtoją.
11. Garsiai šaukdamas, jis liepė:‹Nukirskite medį ir nukapokite jo šakas,nubraukykite jo lapus ir išmėtykite jo vaisius!Tenubėga šalin nuo jo žvėrys,teišlaksto nuo jo šakų paukščiai.