1. Rytui išaušus, visi aukštieji kunigai ir tautos seniūnai nusprendė, kad Jėzus turįs būti nužudytas.
2. Surišę nuvedė ir atidavė jį valdytojui Pilotui.
3. Kai išdavikas Judas pamatė, jog Jėzus pasmerktas, gailesčio pagautas, nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir seniūnams trisdešimt sidabrinių
4. ir tarė: „Nusidėjau išduodamas nekaltą kraują“. Tie atsakė: „Kas mums darbo?! Tu žinokis!“
5. Nusviedęs šventovėje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė.
6. Aukštieji kunigai paėmė sidabrinius ir kalbėjo: „Jų negalima dėti į iždą, nes tai užmokestis už kraują“.
7. Jie pasitarė ir už tuos pinigus nupirko puodžiaus dirvą ateiviams laidoti.
8. Todėl ta dirva iki šios dienos vadinasi Kraujo dirva.
9. Taip išsipildė pranašo Jeremijo žodžiai: Ir paėmė trisdešimt sidabrinių – įkainotojo kainą, už kurią buvo jį suderėję iš Izraelio vaikų
10. – ir atidavė juos už puodžiaus dirvą; taip man Viešpats buvo paskyręs.
11. Jėzus stovėjo valdytojo akivaizdoje. Valdytojas jį klausė: „Ar tu esi žydų karalius?“ Jėzus atsakė: „Tu pasakei“.
12. Aukštųjų kunigų ir seniūnų skundžiamas jis visai neatsiliepė.
13. Tuomet Pilotas paklausė: „Ar negirdi, kaip baisiai tave kaltina?“
14. Bet jis neatsakė nė į vieną kaltinimą ir tuo be galo nustebino valdytoją.
15. Šventės proga valdytojas buvo pratęs paleisti miniai vieną kalinį, kurio ji norėdavo.
16. Tuomet jis turėjo garsų kalinį, vardu Barabą.
17. Taigi žmonėms susirinkus, Pilotas paklausė: „Katrą norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Mesiju?“
18. Mat jis žinojo, kad Jėzų jie buvo išdavę iš pavydo.