1. Rytui išaušus, visi aukštieji kunigai ir tautos seniūnai nusprendė, kad Jėzus turįs būti nužudytas.
2. Surišę nuvedė ir atidavė jį valdytojui Pilotui.
3. Kai išdavikas Judas pamatė, jog Jėzus pasmerktas, gailesčio pagautas, nunešė atgal aukštiesiems kunigams ir seniūnams trisdešimt sidabrinių
4. ir tarė: „Nusidėjau išduodamas nekaltą kraują“. Tie atsakė: „Kas mums darbo?! Tu žinokis!“
5. Nusviedęs šventovėje pinigus, jis išbėgo ir pasikorė.
6. Aukštieji kunigai paėmė sidabrinius ir kalbėjo: „Jų negalima dėti į iždą, nes tai užmokestis už kraują“.
7. Jie pasitarė ir už tuos pinigus nupirko puodžiaus dirvą ateiviams laidoti.
8. Todėl ta dirva iki šios dienos vadinasi Kraujo dirva.
9. Taip išsipildė pranašo Jeremijo žodžiai: Ir paėmė trisdešimt sidabrinių – įkainotojo kainą, už kurią buvo jį suderėję iš Izraelio vaikų
10. – ir atidavė juos už puodžiaus dirvą; taip man Viešpats buvo paskyręs.
11. Jėzus stovėjo valdytojo akivaizdoje. Valdytojas jį klausė: „Ar tu esi žydų karalius?“ Jėzus atsakė: „Tu pasakei“.
12. Aukštųjų kunigų ir seniūnų skundžiamas jis visai neatsiliepė.
13. Tuomet Pilotas paklausė: „Ar negirdi, kaip baisiai tave kaltina?“
14. Bet jis neatsakė nė į vieną kaltinimą ir tuo be galo nustebino valdytoją.
15. Šventės proga valdytojas buvo pratęs paleisti miniai vieną kalinį, kurio ji norėdavo.
16. Tuomet jis turėjo garsų kalinį, vardu Barabą.
17. Taigi žmonėms susirinkus, Pilotas paklausė: „Katrą norite, kad jums paleisčiau: Barabą ar Jėzų, vadinamą Mesiju?“
18. Mat jis žinojo, kad Jėzų jie buvo išdavę iš pavydo.
19. Sėdinčiam teismo krasėje Pilotui žmona atsiuntė įspėjimą: „Nieko nedaryk šiam teisiajam! Šiąnakt sapne aš labai dėl jo kentėjau“.
20. Aukštieji kunigai ir seniūnai sukurstė žmones, kad prašytų paleisti Barabą, o Jėzų pražudytų.
21. Tuomet valdytojas jiems tarė: „Katrą norite, kad jums paleisčiau?“ Jie šaukė: „Barabą!“
22. Pilotas paklausė: „Ką gi man daryti su Jėzumi, kuris vadinamas Mesiju?“ Jie visi rėkė: „Ant kryžiaus jį!“
23. Jis klausė: „O ką gi pikta yra padaręs?“ Bet tie dar garsiau šaukė: „Ant kryžiaus jį!“
24. Pilotas, pamatęs, kad nieko nelaimi, o sąmyšis vis didėja, paėmė vandens, nusimazgojo rankas minios akivaizdoje ir tarė: „Aš nekaltas dėl šio teisiojo kraujo. Jūs žinokitės!“
25. O visi žmonės šaukė: „Jo kraujas [tekrinta] ant mūsų ir mūsų vaikų!“
26. Tuomet jis paleido jiems Barabą, o Jėzų nuplakdinęs atidavė nukryžiuoti.
27. Valdytojo kareiviai nusivedė Jėzų į įgulos būstinę ir surinko aplink jį visą kuopą.
28. Jie išrengė jį ir apsiautė raudona skraiste.
29. Nupynė erškėčių vainiką, uždėjo jam ant galvos, o į jo dešinę įspraudė nendrę. Paskui tyčiodamiesi klūpčiojo prieš jį ir sakė: „Sveikas, žydų karaliau!“
30. Spjaudydami į jį, stvėrė iš jo nendrę ir čaižė per galvą.
31. Pasityčioję iš Jėzaus, kareiviai nusiautė skraistę, apvilko jo paties drabužiais ir išsivedė nukryžiuoti.
32. Eidami jie sutiko žmogų iš Kirėnės, vardu Simoną. Tą privertė panėšėti jo kryžių.
33. Atėję į vietą, vadinamą Golgota (tai yra „Kaukolės vieta“),
34. davė jam gerti vyno, sumaišyto su tulžimi, bet Jėzus tik paragavo ir negėrė.
35. Prikalę prie kryžiaus, pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą,
36. ir ten pat susėdę sergėjo jį.
37. Viršum jo galvos jie prisegė užrašytą jo kaltinimą: „Šitas yra Jėzus, žydų karalius“.
38. Kartu su juo buvo nukryžiuoti du plėšikai, vienas iš dešinės, kitas iš kairės.
39. Praeiviai užgauliojo Jėzų, kraipydami galvas
40. ir sakydami: „Še tau, kuris sugriauni šventovę ir per tris dienas atstatai; gelbėkis pats! Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!“
41. Taip pat tyčiojosi aukštieji kunigai su Rašto aiškintojais ir seniūnais,
42. kalbėdami: „Kitus gelbėdavo, o pats negali išsigelbėti. Jeigu jis Izraelio karalius, tenužengia dabar nuo kryžiaus, ir mes juo tikėsime...
43. Jis pasitikėjo Dievu, tad teišvaduoja jį dabar, jeigu juo rūpinasi, nes jis yra sakęs: ‘Aš Dievo Sūnus’“.
44. Taip pat jį plūdo ir kartu nukryžiuoti plėšikai.
45. Nuo šeštos iki devintos valandos visą kraštą gaubė tamsa.
46. O apie devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eli, Eli, lema sabachtani? – tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!
47. Kai kurie iš ten stovėjusių išgirdę sakė, jog jis šaukiąsis Elijo.
48. Ir tuoj pat vienas iš jų pribėgęs paėmė kempinę, primirkė ją perrūgusio vyno, užmovė ant nendrės ir padavė jam gerti.
49. Kiti kalbėjo: „Palauk! Pažiūrėsim, ar ateis Elijas jo išgelbėti“.
50. Tuomet Jėzus, dar kartą sušukęs skardžiu balsu, atidavė dvasią.
51. Ir štai šventovės uždanga perplyšo pusiau nuo viršaus iki apačios, ir žemė sudrebėjo, ir uolos ėmė skeldėti.
52. Atsivėrė kapų rūsiai, ir daug užmigusių šventųjų kūnų prisikėlė iš numirusių.
53. Išėję iš kapų po Jėzaus prisikėlimo, jie atėjo į šventąjį miestą ir daug kam pasirodė.
54. Šimtininkas ir kiti su juo sergintys Jėzų, pamatę žemės drebėjimą ir visa, kas dėjosi, labai išsigando ir sakė: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“
55. Tenai buvo daug moterų, kurios žiūrėjo iš tolo. Jos buvo atlydėjusios Jėzų iš Galilėjos, jam patarnaudamos.
56. Tarp jų buvo Marija Magdalena, Jokūbo ir Juozapo motina Marija ir Zebediejaus sūnų motina.
57. Vakarui atėjus, atvyko turtingas žmogus iš Arimatėjos, vardu Juozapas, kuris irgi buvo Jėzaus mokinys.
58. Nuėjęs pas Pilotą, jis paprašė Jėzaus kūno. Pilotas įsakė jį atiduoti.
59. Juozapas pasiėmė kūną, įvyniojo į švarią drobulę
60. ir paguldė savo naujame kapo rūsyje, kurį buvo išsikaldinęs uoloje. Paskui jis užrito didelį akmenį ant rūsio angos ir nuėjo.
61. Ten dar buvo Marija Magdalena ir kita Marija, kurios sėdėjo priešais kapą.
62. Kitą dieną, po Pasirengimo dienos, susirinko pas Pilotą aukštieji kunigai bei fariziejai
63. ir kalbėjo: „Valdove, mes atsiminėme, jog tasai suvedžiotojas, dar gyvas būdamas, yra pasakęs: ‘Po trijų dienų aš prisikelsiu’.
64. Tad įsakyk saugoti kapą iki trečios dienos, kad kartais atėję mokiniai neišvogtų jo ir nepaskelbtų liaudžiai: ‘Jis prisikėlė iš numirusių’. Ta pastaroji apgavystė būtų blogesnė už pirmąją“.
65. Pilotas jiems atsakė: „Štai jums sargyba – eikite ir saugokite, kaip išmanote“.
66. Tada jie nuėję paženklino antspaudu akmenį ir pastatė sargybą.