1. Ir jūs buvote mirę savo nusikaltimais ir nuodėmėmis,
2. kuriuose kadaise gyvenote, laikydamiesi šio pasaulio papročių, paklusdami kunigaikščiui, viešpataujančiam ore, dvasiai, veikiančiai neklusnumo vaikuose.
3. Tarp jų kadaise ir mes visi gyvenome, sekdami savo kūno geismais, vykdydami kūno ir minčių troškimus, ir iš prigimties buvome rūstybės vaikai kaip ir kiti.
4. Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš didžios meilės, kuria mus pamilo,
5. mus, mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi – jūs juk esate išgelbėti malone, –
6. prikėlė ir pasodino danguje Kristuje Jėzuje,
7. kad ateinančiais amžiais beribį savo malonės lobį parodytų savo gerumu mums Kristuje Jėzuje.
8. Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana,
9. ir ne darbais, kad kas nors nesigirtų.