1. Dar aš regėjau soste Sėdinčiojo dešinėje knygos ritinį, prirašytą iš vidaus ir iš lauko, užantspauduotą septyniais antspaudais.
2. Ir pamačiau galingą angelą, skelbiantį skardžiu balsu: „Kas bus vertas atverti knygą ir nuplėšti nuo jos antspaudus?!“
3. Bet niekas nei danguje, nei žemėje, nei po žeme negalėjo atverti knygos nė pažiūrėti į ją.
4. Aš graudžiai pravirkau, kad neatsirado verto atverti knygą ir pasižiūrėti.
5. Tuomet vienas vyresnysis man tarė: „Neverk! Štai nugalėjo liūtas iš Judo giminės, Dovydo atžala. Jis atvers knygą ir septynis jos antspaudus“.
6. Aš išvydau sosto ir keturių būtybių bei vyresniųjų viduryje Avinėlį. Jis buvo tarytum nužudytas ir turėjo septynis ragus ir septynias akis, kurios yra septynios Dievo dvasios, siųstos į visą žemę.
7. Jis priėjo ir paėmė knygą iš soste Sėdinčiojo dešinės.
8. Kai jis paėmė knygą, keturios būtybės ir dvidešimt keturi vyresnieji parpuolė prieš Avinėlį, kiekvienas laikydamas rankose arfą ir aukso indus, pilnus smilkalų, tai yra šventųjų maldų.
9. Jie giedojo naują giesmę, skelbdami:„Vertas esi paimti knygąir atplėšti jos antspaudus,nes buvai nužudytasir atpirkai Dievui savo krauju žmonesiš visų genčių, kalbų, tautų ir giminių.
10. Iš jų tu padarei mūsų Dievui karalystę bei kunigus,ir jie karaliaus žemėje“.
11. Aš regėjau ir girdėjau balsus daugybės angelų aplinkui sostą, būtybes ir vyresniuosius; jų skaičius buvo miriadų miriadai ir tūkstančių tūkstančiai.
12. Jie skelbė skambiu balsu:„Vertas Avinėlis, kuris buvo nužudytas,imti galybę ir lobį, ir išmintį,ir stiprybę, ir pagarbą, ir šlovę, ir gyrių!“
13. Ir girdėjau, kaip visi kūriniai, esantys danguje, žemėje, po žeme ir jūroje, ir visa, kas juose, skelbė:„Sėdinčiajam soste ir Avinėliuitebūnie gyrius ir pagarba, ir šlovė,ir valdžia per amžių amžius!“
14. Keturios būtybės kartojo: „Amen!“ – o vyresnieji puolė ant žemės, reikšdami pagarbą.