Sena Testamentas

Naujos Testamentas

Apreiškimo Jonui 19:2-10 Biblija, arba Šventasis Raštas (LBD)

2. nes tikri ir teisingi jo nuosprendžiai!Jis nuteisė didžiąją ištvirkėlę,kuri sugadino žemę savo ištvirkavimu; jis atkeršijo už savo tarnų kraują,pralietą jos rankomis“.

3. Ir dar kartą jie skelbė:„Aleliuja! Jos dūmai rūks per amžių amžius!“

4. Dvidešimt keturi vyresnieji ir keturios būtybės parpuolė ir pagarbino Dievą, sėdintį soste, sakydami: „Amen. Aleliuja!“

5. O nuo sosto nuskambėjo balsas:„Šlovinkite mūsų Dievą, visi jo tarnai, visi, kurie jo bijote,maži ir dideli!“

6. Vėl aš išgirdau tarsi gausingos minios balsą, lyg didelių vandenų šniokštimą ar galingų griaustinių dundėjimą, skelbiant:„Aleliuja! Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis.

7. Džiūgaukime ir linksminkimės, ir teikime jam garbę,nes prisiartino Avinėlio vestuvėsir jo nuotaka pasirengusi!

8. Jai buvo duota apsivilkti spindinčia, tyra drobe;o ta drobė – tai šventųjų teisūs darbai“.

9. Ir sako man [angelas]: „Rašyk: ‘Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį’“. Jis pridūrė: „Šie žodžiai yra tikri Dievo žodžiai!“

10. Aš puoliau jam po kojų, norėdamas jį pagarbinti, bet jis įspėjo: „Žiūrėk, kad to nedarytum! Juk ir aš esu tarnas, kaip tu ir broliai, kurie laikosi Jėzaus liudijimo. Dievą garbink! O Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia“.

Skaityti visą skyrių Apreiškimo Jonui 19