21. nes kiekvienas pirmiausia ima valgyti savo maistą, ir vienas lieka alkanas, o kitas nusigeria.
22. Argi neturite savo namų pavalgyti ir išgerti? O gal norite paniekinti Dievo Bažnyčią ir sugėdinti nepasiturinčius? Kas man belieka sakyti? Pagirti? Ne! Už šitai nepagirsiu.
23. Aš gavau iš Viešpaties ir perdaviau jums, kad Viešpats Jėzus tą naktį, kurią buvo išduotas, paėmė duoną,
24. padėkojęs laužė ir tarė: „Tai yra mano kūnas už jus. Tai darykite mano atminimui“.
25. Taip pat po vakarienės jis paėmė taurę ir tarė: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje. Kiek kartų gersite, darykite tai mano atminimui“.
26. Taigi, kada tik valgote šitą duoną ir geriate iš šitos taurės, jūs skelbiate Viešpaties mirtį, kol jis ateis.
27. Todėl kas nevertai valgo tos duonos ar geria iš Viešpaties taurės, tas nusikals Viešpaties Kūnui ir Kraujui.
28. Teištiria žmogus pats save ir tada tevalgo tos duonos ir tegeria iš tos taurės.
29. Kas valgo ir geria, to Kūno nepaisydamas, tas valgo ir geria sau pasmerkimą.
30. Todėl tarp jūsų daug silpnų bei ligotų ir nemaža užmigusių.
31. Jei mes patys savęs paisytume, tai nebūtume teisiami.
32. O kai Viešpats mus teisia, tai ir pabaudžia, kad nebūtume pasmerkti kartu su pasauliu.