1. Vėl pakėliau akis ir regėjau keturis vežimus, išvažiuojančius tarp dviejų kalnų. Tie kalnai buvo žalvario.
2. Pirmo vežimo žirgai buvo sarti, antro juodi,
3. trečio balti, o ketvirto palši obuolmušiai, eiklūs ristūnai.
4. Aš paklausiau su manimi kalbėjusį angelą: ‘Kas tai, mano viešpatie?’
5. Angelas atsakė man: ‘Tai keturi padangių vėjai. Jie išeina, nusilenkę visos žemės VIEŠPAČIUI.
6. Sartieji žirgai eina į rytų šalį, vežimas su juodais žirgais – į šiaurės šalį, baltieji – į vakarų šalį, o palšieji obuolmušiai – į pietų šalį’.
7. Išėję ristūnai nekantravo pradėti eiti sargybą žemėje. Jis tarė: ‘Pradėkite! Eikite sargybą žemėje!’ Ir jie ėjo sargybą žemėje.
8. Jis pašaukė mane, tardamas: ‘Žiūrėk, einantieji į šiaurės šalį įkurdino mano Dvasią šiaurės krašte’.
9. Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:
10. ‘Paimk sidabro ir aukso iš tremtinių Heldajo, Tobijos ir Jedajos, atvykusių iš Babilono, ir nueik tą pačią dieną į Sofonijos sūnaus Jošijos namus.
11. Paimk sidabro ir aukso, padaryk karūną ir uždėk ją vyriausiajam kunigui Jehocadako sūnui Jozuei ant galvos.
12. Sakyk jam:‹Taip kalba Galybių VIEŠPATS.Štai vyras, kurio vardas Atžala,nes jis turės atžalą vietoj savęsir pastatys VIEŠPATIES šventyklą.
13. Tai jis pastatys VIEŠPATIES šventyklą,turės karališką didybę,sėdės ir valdys savo soste.Bus ir kunigas, sėdintis savo soste,ir taikus sutarimas tarp jų›’.
14. Pati karūna liks VIEŠPATIES šventykloje kaip Heldajo, Tobijos, Jedajos ir Sofonijos sūnaus Jošijos atminimas.
15. Toli toli esantieji ateis ir padės statyti VIEŠPATIES šventyklą. Tuomet jūs žinosite, kad Galybių VIEŠPATS atsiuntė mane pas jus. Tai įvyks, jei jūs uoliai klausysitės VIEŠPATIES balso“.