2. Žemės karaliai rengiasi mūšiui,ir valdovai išvien tariasiprieš VIEŠPATĮ ir jo pateptąjį:
3. „Veržkimės iš jų jungo grandiniųir nusikratykime jų pančių!“
4. Bet aukštybių soste sėdintis juokiasi; VIEŠPATS tyčiojasi iš jų.
5. Paskui jis prabyla jiems įniršęs,keldamas baimę savo pykčiu:
6. „Juk aš pasodinau soste savo karalių ant Siono,savo šventojo kalno!“