17. Viešpats kalbėjo Mozei:
18. “Sakyk izraelitams: ‘Kai būsite pažadėtoje žemėje, kurią jums duosiu,
19. ir valgysite to krašto duonos, aukokite Viešpačiui auką.
20. Aukokite paplotį iš pirmos tešlos, kaip aukojate derliaus pirmienas.
21. Iš pirmos tešlos aukokite Viešpačiui per visas jūsų kartas.
22. Jei netyčia ko nors nevykdytumėte iš to, ką Aš įsakiau Mozei
23. ir per jį paskelbiau, nuo tos dienos, kai daviau savo įsakymus, per visas jūsų kartas,
24. jei tai padarysite dėl neapsižiūrėjimo, aukokite man veršį deginamajai aukai, kad būtų malonus kvapas, kartu su duonos ir geriamąja auka, pagal visus nuostatus, ir ožį aukai už nuodėmę.
25. Kunigas sutaikins izraelitus, ir jiems bus atleista, nes jie nusikalto netyčia, tačiau jie aukos deginamąją auką Viešpačiui ir auką už savo nuodėmę.
26. Bus atleista Izraelio tautai ir tarp jų gyvenantiems ateiviams, nes nusikaltimas įvyko dėl nežinojimo.
27. Jei vienas žmogus nusikalstų nežinodamas, teaukoja metinę ožką už savo nusikaltimą.
28. Kunigas sutaikins jį, nes nusikalto Viešpačiui nežinodamas; jis bus sutaikintas, ir kaltė jam bus atleista.
29. Vietiniams gyventojams ir ateiviams, netyčia nusikaltus, bus taikomas tas pats įstatymas.
30. Bet jei žmogus nusikalstų sąmoningai ir taip paniekintų Viešpatį, nežiūrint ar jis bus vietinis, ar ateivis, jis bus išnaikintas iš savo tautos,
31. nes paniekino Viešpaties žodį ir Jo įsakymą. Todėl ta siela bus sunaikinta. Jis atsakys už savo nusikaltimą’ ”.
32. Izraelitams būnant dykumoje, jie rado žmogų, renkantį malkas sabato dieną.