37. Kas gali sakyti, kad įvyksta ir tai, ko Viešpats neįsako?
38. Ar ne iš Aukščiausiojo burnos ateina, kas gera ir kas pikta?
39. Kodėl žmogus skundžiasi, baudžiamas dėl savo nuodėmių?
40. Patikrinkime savo kelius ir grįžkime prie Viešpaties.
41. Kelkime savo širdis ir rankas į Dievą danguose.
42. Mes nusikaltome ir maištavome, ir Tu mums neatleidai.
43. Tu apsisiautei rūstybe ir persekiojai mus, Tu žudei mus nesigailėdamas.
44. Tu apsigaubei debesiu taip, kad maldos nepasiektų Tavęs.
45. Tu padarei mus sąšlavomis ir atmatomis tarp tautų.
46. Mūsų priešai atvėrė savo burnas prieš mus.
47. Baimė ir žabangai užgriuvo mus, griovimas ir sunaikinimas.
48. Mano akys pasruvo ašaromis dėl tautos sunaikinimo.
49. Mano ašaros plūs nesulaikomai, be perstojo,
50. kol Viešpats pažvelgs iš dangaus į mus.
51. Aš liūdžiu dėl savo miesto dukterų.
52. Priešai pagavo mane kaip paukštį be priežasties,
53. įmetė mane gyvą į duobę, mėtė akmenimis.
54. Vanduo pakilo iki mano galvos; maniau, esu žuvęs.
55. Viešpatie, iš duobės gilybės šaukiausi Tavęs.