10. Jis tykojo manęs kaip lokys, kaip liūtas lindynėje.
11. Jis mane paklaidino, sudraskė ir paliko vienišą.
12. Įtempęs lanką, Jis pastatė mane taikiniu
13. ir pervėrė mano širdį strėlėmis.
14. Aš tapau pajuoka visai savo tautai, apie mane jie dainuoja per dieną.
15. Jis pasotino mane kartybėmis ir girdė metėlėmis.
16. Jis išlaužė mano dantis į žvyrą, užpylė mane pelenais.
17. Neturiu ramybės ir nežinau, kas yra gerovė.
18. Aš tariau: “Mano stiprybė ir viltis Viešpatyje pražuvo”.
19. Atsimink mano vargą, kartybę, metėlę ir tulžį.
20. Mano siela nuolat tai atsimena ir yra pažeminta manyje.
21. Nors aš viso to neužmirštu, visgi dar turiu vilties.
22. Viešpaties malonė nepranyko, Jo gailestingumas dar nepasibaigė.
23. Tai atsinaujina kas rytą, ir didelė yra Jo ištikimybė.
24. Viešpats yra mano dalis, todėl vilsiuosi Juo.
25. Viešpats yra geras Jo laukiantiems ir ieškantiems.
26. Gera yra turėti viltį ir kantriai laukti Viešpaties išgelbėjimo,
27. gera žmogui nešti jungą nuo pat jaunystės.
28. Jis sėdi atsiskyręs ir tyli, nes tai Viešpaties uždėta našta.
29. Jis paliečia dulkes savo burna: “Galbūt dar yra vilties”.
30. Jis atsuka skruostą jį mušančiam, sotinasi panieka,