39. Išsižadėjai sandoros su savo tarnu, nusviedei žemėn jo karūną ir suteršei ją.
40. Tu sugriovei jo mūrus, pavertei griuvėsiais tvirtoves.
41. Jį plėšia visi praeiviai, jis tapo pajuoka kaimynams.
42. Tu leidai jo priešų galybei iškilti, jiems visiems suteikei džiaugsmą.
43. Nukreipei ašmenis jo kardo, neleidai laimėti mūšyje.
44. Tu atėmei jo šlovę ir nuvertei jo sostą.
45. Sutrumpinai jo jaunystės dienas, padengei jį gėda.
46. Ar ilgai, Viešpatie? Ar slėpsies amžinai? Ar degs kaip ugnis Tavo rūstybė?
47. Viešpatie, atsimink, koks trumpas yra mano gyvenimas! Kokius menkus Tu sukūrei visus žmones!
48. Koks žmogus gyvena ir nepatiria mirties? Kieno siela mirusiųjų buveinės išvengia?
49. Viešpatie, kur yra Tavo ankstesnė malonė, kurią Dovydui savo tiesoje pažadėjai?