32. bausiu už jų nuodėmes lazda, plaksiu rykštėmis už jų kaltę.
33. Bet savo malonės iš jo neatimsiu ir ištikimybės jam neatsakysiu,
34. nesulaužysiu sandoros ir savo lūpų žodžio nekeisiu.
35. Kartą esu prisiekęs šventumu savo, Dovydui nemeluosiu.
36. Jo palikuonys gyvens per amžius, ir jo sostas stovės kaip saulė priešais mane,
37. bus įtvirtintas kaip mėnulisištikimas liudytojas danguje”.
38. Bet Tu atstūmei, atmetei ir pasibjaurėjai pateptuoju savo.
39. Išsižadėjai sandoros su savo tarnu, nusviedei žemėn jo karūną ir suteršei ją.