27. Aš padarysiu jį savo pirmagimiu, jis bus aukščiau negu žemės karaliai.
28. Aš būsiu jam gailestingas per amžius, tvirta pasiliks sandora tarp mūsų.
29. Jo palikuonims leisiu gyventi per amžius, kol bus dangus, stovės jo sostas.
30. Jei jo vaikai paniekins mano įstatymą, jei nesielgs, kaip jiems įsakyta,
31. jei mano nuostatus laužys ir įsakymų mano nepaisys,
32. bausiu už jų nuodėmes lazda, plaksiu rykštėmis už jų kaltę.
33. Bet savo malonės iš jo neatimsiu ir ištikimybės jam neatsakysiu,
34. nesulaužysiu sandoros ir savo lūpų žodžio nekeisiu.
35. Kartą esu prisiekęs šventumu savo, Dovydui nemeluosiu.
36. Jo palikuonys gyvens per amžius, ir jo sostas stovės kaip saulė priešais mane,
37. bus įtvirtintas kaip mėnulisištikimas liudytojas danguje”.
38. Bet Tu atstūmei, atmetei ir pasibjaurėjai pateptuoju savo.
39. Išsižadėjai sandoros su savo tarnu, nusviedei žemėn jo karūną ir suteršei ją.
40. Tu sugriovei jo mūrus, pavertei griuvėsiais tvirtoves.
41. Jį plėšia visi praeiviai, jis tapo pajuoka kaimynams.
42. Tu leidai jo priešų galybei iškilti, jiems visiems suteikei džiaugsmą.
43. Nukreipei ašmenis jo kardo, neleidai laimėti mūšyje.
44. Tu atėmei jo šlovę ir nuvertei jo sostą.
45. Sutrumpinai jo jaunystės dienas, padengei jį gėda.
46. Ar ilgai, Viešpatie? Ar slėpsies amžinai? Ar degs kaip ugnis Tavo rūstybė?