33. Jie leido dienas tuštybėje, savo metusbaimėje.
34. Naikinami ieškojo jie Dievo, sugrįžę Viešpaties klausė.
35. Atsiminė, kad Dievas yra jų uola, aukščiausiasis Dievas jų atpirkėjas.
36. Bet jie apgaudinėjo Jį ir savo liežuviais melavo Jam,
37. jų širdis nebuvo teisi prieš Jį, jie nepasiliko ištikimi Jo sandorai.
38. Tačiau Jis, būdamas kupinas gailestingumo, atleido kaltes ir nesunaikino jų. Daugelį kartų Jis sulaikė savo rūstybę ir neišliejo pykčio.
39. Jis atsimindavo, kad jie tėra kūnas ir kvapas, kuris nueina ir nebegrįžta.
40. Kaip dažnai jie pykdė Jį dykumoje, liūdino tyruose!
41. Jie vis iš naujo gundė Dievą ir apribojo Izraelio Šventąjį.