9. Jų burnos dangui grūmoja, o liežuviai vaikštinėja po žemę.
10. Todėl Jo tauta pritaria jiems ir jų mokslą lyg vandenį geria.
11. Jie sako: “Kaip Dievas gali žinoti? Argi Aukščiausiajame yra pažinimas?”
12. Štai tokie yra bedieviai, kurie klesti pasaulyje ir turtėja.
13. Ar veltui saugojau tyrą širdį ir nekaltume ploviau rankas?
14. Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą.
15. Jei būčiau galvojęs kalbėti kaip jie, būčiau nusikaltęs Tavo vaikų kartai.
16. Aš galvojau, norėdamas tai suprasti, bet nepajėgiau,
17. kol įėjau į Dievo šventyklą ir pamačiau jų galą.
18. Tikrai Tu pastatei juos labai slidžioje vietoje. Tu nustūmei juos į pražūtį.