22. Jų stalas jiems patiems spąstais tevirsta ir jų gerovėžabangais!
23. Teaptemsta jų akys, kad neregėtų; padaryk, kad jų strėnos visada svyruotų.
24. Išliek ant jų savo užsidegimą, ir Tavo rūstybės įkarštis tepasiekia juos.
25. Jų buveinė tegul ištuštėja, palapinėse gyventojų tenelieka.
26. Nes jie persekioja tą, kurį Tu ištikai, kurį sužeidei, tam jie didina skausmą.
27. Tegul vis gausėja jų kaltės, ir teneįeina jie į Tavo teisumą.
28. Tebūna jie išbraukti iš gyvųjų knygos ir teisiųjų sąrašuose tenebūna jų vardų!
29. Aš esu vargšas ir kenčiu; Tavo išgelbėjimas, Dieve, teiškelia mane!