17. Nepaslėpk savo veido nuo savo tarno, nes esu varge; skubiai išklausyk mane!
18. Priartėk prie mano sielos ir išpirk. Išlaisvink mane iš priešų!
19. Tu žinai, kaip mane plūsta, gėdina ir niekina; Tu matai visus mano prispaudėjus.
20. Pajuoka plėšo mano širdį, aš pavargau. Aš laukiau pasigailėjimo, bet jo nėra, ieškojau guodėjų, tačiau neradau.
21. Vietoje maisto duoda man tulžies, ištroškusį girdo actu.
22. Jų stalas jiems patiems spąstais tevirsta ir jų gerovėžabangais!
23. Teaptemsta jų akys, kad neregėtų; padaryk, kad jų strėnos visada svyruotų.
24. Išliek ant jų savo užsidegimą, ir Tavo rūstybės įkarštis tepasiekia juos.
25. Jų buveinė tegul ištuštėja, palapinėse gyventojų tenelieka.
26. Nes jie persekioja tą, kurį Tu ištikai, kurį sužeidei, tam jie didina skausmą.
27. Tegul vis gausėja jų kaltės, ir teneįeina jie į Tavo teisumą.
28. Tebūna jie išbraukti iš gyvųjų knygos ir teisiųjų sąrašuose tenebūna jų vardų!