7. Dieve, kai Tu ėjai savo tautos priekyje, kai žygiavai per dykumą,
8. žemė drebėjo, Dievo akivaizdoje dangūs lašėjo. Sinajus drebėjo prieš Dievą, Izraelio Dievą.
9. Dieve, siuntei gausų lietų ant savųjų, juo gaivinai suvargusius.
10. Tavoji tauta tenai įsikūrė, Dieve, Tu buvai jiems geras ir viskuo aprūpinai.
11. Kai Viešpats tarė žodį, didelis būrys skelbėjų pasipylė,
12. karaliai ir kariuomenė skubėdami pabėgo, o šeimininkė padalino grobį.