4. Po dykumą jie klajojo tuščiais keliais, nerasdami miesto, kur galėtų gyventi.
5. Jie alko ir troško, jų sielos nusilpo.
6. Varge jie Viešpaties šaukėsi, Jis iš sielvartų juos išvadavo.
7. Jis vedė juos teisingu keliu, kad jie nueitų į gyvenamą miestą.
8. Tegiria jie Viešpatį už Jo gerumą, už Jo stebuklus žmonių vaikams.
9. Jis pagirdė trokštančią sielą, išalkusią sielą pripildė gėrybių.
10. Kurie sėdėjo tamsoje ir mirties šešėlyje, geležimi ir skurdu sukaustyti,
11. nes buvo sukilę prieš Dievo žodžius ir paniekinę Aukščiausiojo patarimą,
12. todėl Jis pažemino vargu jų širdis, krito, ir niekas jiems nepadėjo.
13. Varge jie šaukėsi Viešpaties, Jis iš sielvartų juos išgelbėjo.