4. Viešpatie, būdamas palankus savo tautai, atsimink ir mane, suteik man savo išgelbėjimą,
5. kad matyčiau išrinktųjų gerovę, džiūgaučiau su Tavo tauta, didžiuočiausi su Tavo paveldu.
6. Nusidėjome su savo tėvais, nusikaltome, elgėmės nedorai.
7. Mūsų tėvai Egipte nesuprato Tavo stebuklų. Jie užmiršo Tavo didelį gailestingumą, prieš Tave prie Raudonosios jūros maištavo.
8. Bet Jis dėl savo vardo išgelbėjo juos, kad parodytų savo galybę.
9. Jis sudraudė Raudonąją jūrą, ir ta išdžiūvo. Jis vedė juos per gelmes kaip per dykumą.
10. Iš vergijos Jis išgelbėjo juos, išpirko juos iš priešo rankos.
11. Vandenys užliejo priešus, nė vieno jų neliko.
12. Tada jie tikėjo Jo žodžiais, giedojo jam gyrių.