43. Labanas atsakė Jokūbui: “Dukterys yra mano dukterys, vaikaičiaimano vaikaičiai, banda mano banda, ir visa, ką matai, man priklauso. O ką galiu šiandien daryti savo dukterims ir jų vaikams?
44. Todėl ateik ir padarykime sandorąaš ir tu. Ir tai tebūna liudijimas tarp manęs ir tavęs!”
45. Tada Jokūbas, suradęs akmenį, pastatė paminklą.
46. Po to Jokūbas liepė savo giminaičiams: “Pririnkite akmenų!” Tie pririnkę sukrovė juos, ir ant tos krūvos jie valgė.
47. Labanas tuos akmenis pavadino Jegar Sahaduta, o Jokūbas Galedu.
48. Labanas tarė: “Šita akmenų krūva yra liudytoja tarp manęs ir tavęs”. Todėl ji vadinama Galedu
49. ir Micpa, nes jis sakė: “Viešpats tegu stebi mane ir tave, kai būsime vienas nuo kito atsiskyrę!
50. Jeigu tu skriausi mano dukteris ar vesi dar daugiau žmonų, nors nėra žmonių tarp mūsų, bet Dievas yra mūsų liudytojas”.
51. Labanas toliau kalbėjo Jokūbui: “Štai akmenų krūva ir paminklas, kurį pastačiau tarp mūsų.