2. Besikeldami toliau į rytus, jie rado lygumą Šinaro krašte ir ten apsigyveno.
3. Jie kalbėjosi: “Pasidirbinkime plytų ir gerai jas išdekime”. Plytas jie naudojo vietoje akmenų, o dervąvietoje kalkių.
4. Jie tarėsi: “Pasistatykime miestą ir bokštą, kurio viršūnė siektų dangų. Išgarsinkime savo vardą prieš išsiskirstydami į visus kraštus!”
5. Viešpats nužengė pasižiūrėti miesto ir bokšto, kurį žmonės statė,
6. ir tarė: “Jie yra viena tauta ir visi kalba viena kalba. Jie pradėjo tai daryti ir nėra nieko, ko jie negalėtų pasiekti, jeigu nusprendžia.
7. Nusileiskime ir sumaišykime jų kalbą, kad jie nebesuprastų vienas kito!”
8. Viešpats juos išsklaidė po visą žemės paviršių, ir jie nustojo statę miestą.
9. Todėl tą miestą praminė Babele, nes ten Viešpats sumaišė jų kalbą ir iš ten Viešpats išsklaidė juos į visus žemės kraštus.
10. Šitie yra Semo palikuonys: Semas, būdamas šimto metų, dvejiems metams praėjus po tvano, susilaukė sūnaus Arfaksado.
11. Semas, gimus Arfaksadui, dar gyveno penkis šimtus metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.
12. Kai Arfaksadui buvo trisdešimt penkeri metai, gimė sūnus Sala.
13. Po to Arfaksadas dar gyveno keturis šimtus trejus metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.
14. Kai Salai buvo trisdešimt metų, gimė Eberas.
15. Po to Sala dar gyveno keturis šimtus trejus metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.
16. Kai Eberui buvo trisdešimt ketveri metai, gimė Falekas.
17. Po to Eberas dar gyveno keturis šimtus trisdešimt metų ir susilaukė sūnų bei dukterų.
18. Kai Falekui buvo trisdešimt metų, gimė Ragaujas.
19. Po to Falekas dar gyveno du šimtus devynerius metus ir susilaukė sūnų bei dukterų.