4. Bet galiausiai ji tampa karti kaip metėlė ir aštri kaip dviašmenis kalavijas.
5. Jos kojos žengia į mirtį, jos žingsniai veda į pragarą.
6. Kad tu nemąstytum apie jos gyvenimo taką, žinokjos keliai nepastovūs ir tu negali jų suprasti.
7. Dabar, mano vaikai, klausykite manęs ir neatsitraukite nuo mano burnos žodžių.